Ma.ai kas .ino, kad be vamzd.io yra dar dvi paslaptingos skulptros. Ne ma.iau, sakyЅiau, net dar labiau provokuojanЅios diskusijai nei . Tiesa, atrodo jos dar nebaigtos, bet kas Ѕia .ino… nesuprantamo ndienos meno kontekste.
A. Mamontovas yra tikras abstrakcionistas ant juod# markinЗli# baltai u.raЙs Popsas u.kniso juodai . јia, kaip ir Я kvadratµ, reikia mµstyti papildomµ dimensijµ pasitelkus. Populiarusis menas yra blogas nes pataikauja aki# nepakeliantiems, o .vaig.dЗs kurios krenta tam, kad jas pamatyt# jau nebespindi. Populiaru yra tai kas banalu, pavirutinika, naivu ir trumpa.
Tas kas nesuoks ir nepamatys nieko iskyrus kvadratµ, pasipiktins meniniu nihilizmu. MaleviЅius Я kirtikµ atsakyt#, kad menas gali vystytis ir tobulЗti pats vardan savЙs, nepaisant jo teikiam# malonum# (pasigerЗjimas, susi.avЗjimas). T.y. jei menas negra.us ir negeras, nereikia, kad jis nЗra menas, o jei kam nors jis ir neatrodo menu, tai tas kas nors pats dЗl to ir kaltas. Menui ms# nereikia ir niekada nereikЗjo jau nuo tada kai pirmos .vaig.dЗs su.ibo danguje. Suprask .vaig.dЗs yra menas kuris spindi ir yra didingas nepaisant ar tuo kas gЗrisi ar ne. PotekstЗ ta, kad kas nepakelia aki# Я .vaig.des, pats kaltas, ne menas atsilieka nuo .moni#, bet .monЗs nepaveja .vaig.d.i#.
MaleviЅiaus kvadratas irgi turi bt suprantamas kaip ketvirta dimensija, dЗl to jis taip prastai ir atrodo, nes jis neturi atrodyti niekaip, Ѕia ketvirta dimensija. Turbt pats autorius neprietaraut# jei prieai jo kvadratµ atliktum keletµ atsibudimµ skatinanЅi# judesi# ir suoktum aiki# aki# ratelЯ.
Jo mokymo pagrindinЗ mintis, kad .monЗs nepatiria realybЗs, nes jie yra nesµmoningi, gyvena hipnotikame bvyje. DЗl mieguistos pasaulio vizijos kyla negandos ir nelaimЗs. Mistika nebt# mistika jei nepasilyt# priemoni# nuo miego . TobulЗjimo mokymas vadinamas keturi# dimensij# mokymu, Ѕia sµauka su orientalistiniais kno, jausm# ir sielos (proto) vystymais, t.y. trys dimensijos. Giurd.ijevo 4 dimensija atsiranda sujungus minЗtµsias tris Я vienµ, per visokias okio, dain#, susitikim# praktikas.
-monЗs sako, kad MaleviЅiui didelЙ Яtakµ padarЗ mums nelabai .inomas armЗn# mistikas (matematikas, filosofas) Gerogijus Giurd.ijevas (George Ivanovich Gurdjieff).
Elementarus ir pavojingas abstrakcijos pavyzdys yra aritmetika, kurioje 2+2 yra kiek abstrakЅiau nei tik 2, lygtis yra abstrakЅiau u. sumµ ir t.t. iki begalybЗs, kas ir yra abstrakcijos lubos. Tai Ѕia aritmetika…mes kalbЗjom apie kvadratµ. Kas i esmЗs yra paprasta geometrinЗ figra, tol kol jos nenupeckioja dailininkas. Dailininko kvadratas yra dailЗs lygtis, kuriai atlikti reikia IQ. Tiksliai kalbant, jei MaleviЅiaus kvadratas tau neimplikuoja nieko, tai yra tas pat, kas matyti (a + b) + c = a + (b + c) ir nematyti nieko. Gal kiek per paprasta analogija, formulЗ turЗt# bt bent jau i trigonometrijos. O kvadratas turi bti suprantamas pasitelkus papildomµ matymo dimensijµ.
Kazimieras MaleviЅius (Kazimir Malevich), Juodo Kvadrato autorius. NutepliojЙs jЯ baisiai seniai 1915 metais. Ir tas juodas kvadratas, be savo paprastos formos yra nepaprastos suprematizmo krypties ikona. O suprematizmas yra apie abstrakcijas. O su/gebЗjimas abstrahuoti i principo yra tai kas sukrЗ vakar# civilizacijµ., gerai tai ar blogai, kitos temos topikas. Kaip be bt#, kuo daugiau ir kuo sudЗtingesni# abstrakЅi# veiksm# protas gali atlikti, tuo auktesnЯ Яvertinimµ parays atliktas IQ testas. јia tarsiu, kad protas ar intelektas yra vertybЗ.
Kai kas nors i draug# norЗdavo pavyzd.iu iliustruoti iuolaikinio meno absurdikumµ ms# proto at.vilgiu ir dar nebuvo vamzd.io arkos prie Neries, beprasmybЗs analogu da.nai dirbdavo Juodas Kvadratas. Ta prasme, nupaiai juodµ kvadratµ ir Ѕia menas. ita pasipiktinimo persmelkta nuostaba lydi mane nuo pat mokyklos.
Hirsto pavyzdys Ѕia man reikalingas kaip fonas sekantiems pasvarstymams kuriuos dar reikia u.rayt.
Damien Hirst gyvenimas, banaliai kalbant, audringas. Narkotikai, kekЗs, keiksmai, jis gali sau leist susikit cigaretЙ Я penЯ .urnalist# akivaizdoje, jau nekalbant apie tai kµ jis sau leid.ia kurti. Menininkas pasakoja, kad menas kyla i aplinkos, menas yra jo reakcija Я pasaulЯ. Ir jei jis kµ nors Яdomiai pagalvoja, tai gali bti vardas jo darbui, tai jis ir sukuria kµ nors.
Damien Hirst daugiausia dЗl savo darb# specifikos niekad nekrЗ vienas, dideliems darbams ir produktyvumui reikia daug asistent#, todЗl nЗra aiku kiek yra autentikos darbe. Tuo atveju jei autentika reikalinga. tai skaiЅiau, kad viena i Hirsto dailininki# ieidama i jo globos papraЗ pasilikti vienµ tapybos darbµ. Na tiek ten tos ir tapybos, keli geltoni takai ant drobЗs ar ka.ko. Hirstas neleido jai to darbo pasilikti, paaikino, kad skirtumas tarp jos ar jo nutepliot# gelton# tak# yra kaina.
“Lullaby Spring” didelЗ plieninЗ lentyna su eiais tkstanЅiais rank# darbo tableЅi#. Я menµ nusipirko eichas i Kataro u. daugiau nei 19 milijon# doleri#.
Rekonstruota .mogaus kaukolЗ i platinos inkrustuota deimantais, vienintelЗ kas tikra, bet ne brangiausia – dantys. Tiesa, ito meno kol kas taip niekas ir nenupirko, t.y. nupirko paties Hirsto galerija.
Formalino upЗje Hirstas ir pelnЗ tarptautinЯ pripa.inimµ. PjaustЗ karves, dalimis grdo Я skirtingus akvariumus, va.inЗjo per Vienos bienales. Krini# ir krybos vertЗ augo, klientai norЗjo meno formaline.
Didelis ryklys akvariume pilname formalino. Ryklys sugautas specialiai menininkui u.sakius, o ne iaip i kokio .uvies skyriaus paimtas. Tai kad u.konservuotas yra ryklys, o ne pavyzd.iui laia, lЗmЗ tai, kad u.sakymas .uviai atliktas Australijoje, kur vietinio .vejo paprayta sugauti .uvЯ, pakankamai didelЙ, kad galЗt# suvalgyti .mog#. Penki tkstanЅiai svar#, tiek kainavo .vejo paslaugos. Penkiasdeimt tstanЅi# svar#, tiek kainavo paruotas menas. Visa tai tebuvo kapeikos pradedanЅiam menininkui.
Labai gerai perkamas prekЗs .enklas – brit# menininkas Damien Hirst. 1991 metais Brit# meno ikona tapusios “The Physical Impossibility of Death in the Mind of Someone Living” autorius.
ai.us akmens braukimas per keramikinЙ plytelЙ suerzino. Atsisukau Я garsµ. Batus vilkdamas Я vaistinЙ ЯЗjo senukas. EilЗs beveik nebuvo, ikart pamaniau u.leisiµs jam vietµ, bet tas nuslikino prie did.iulЗm raidЗm apie vaist# atpigimµ praneanЅio stendo. Tokiais plakatais kone visa vaistinЗ iklijuota, neikart atkreipiau dЗmesЯ Я krepius po plakatais kur ir guli “atpigЙ” vaistai. VaistininkЗ atsisuko aptarnauti manЙs, tada sublizgЗjau mandagumu mosteldamas link pagyvenusio pono, suprask, aptarnaukite pirma jЯ. Auktas vyras. Jei ne nuo am.iaus suriesta nugara but# auktesnis u. mane. Dienos senumo, reta barzda ant Яkritusi# .and#. I vos perskaitomo jaudulio subЗgiojo akys, pasirengusios sakiniui lpos galiausiai, kiek per garsiai, pasiteiravo kurie i jau ir taip nukainuot# “bintuk#” pigesni. iek tiek priekurtis, nes ne i kart igirdo atsakymµ. Akis ЯtempЙs per akinius senoviniais, raginiais rЗmais skaitЗ vaistininkei i lp#. Sterilizuoti tvarsЅiai kainavo 46, o paprasti 20 cent#. “Man, ponia, pigesni# bintuk#, penkias tukas, praau”. NeЯprastas tonas ir maniera. Gal koks buvЙs bibliotekininkas, gal kultros nam# sargas. Vilkdamas batus senukas nuslinko prie kasos. Supratau, kad ai.us garsas i po jo koj# sklinda nuo metalu kaustyt# bat#. Padas bus prasitrynЙs. Batukai baiss, i t# kur maksimoj mЗtosi po 10 Lt tokiuose paЅiuose krepiuose kaip ir nukainuoti “bintukai”. Jau kai kur plyЙ bet i naujo suadyti, iek tiek matosi silЗs. StriukЗ, ka.kada mЗlyna, dabar nuskalbta, bet vari irgi suadyta prie kieni#. Sita rankomis, visai tankiai, nors kiek per viesi silo spalva. Vyrai taip kruopЅiai nemoka, nei siti, nei variai rengtis. “1,20 LT” paskelbЗ vaistininkЗ. VЗl neigirdЙs jis dar labiau susilenkia, i arЅiau .vilgteli Я kasos aparato vieslentЙ klientui, atsisegЙs piniginЙ gaudo centukus. PiniginЗ juoda, be 3 lit# kuriuos i cent# kienЗs igaudЗ senukas ten nieko nЗra. Tik keli, netvarkingai suklijuoti katin# lipdukai i kramtokЗs fantik# ar panaiai. Ank# menas. “Maielio nereikia, a Я kienЙ Яsimesiu… AЅi jums, ponia”. ManЙs nepastebЗjЙs, jis apsisuko ieiti.
Ms# Storas, MergaitЗ ir Lapinas.
montuotojo u.ra# knygelЗ palikta ant stalo
Комментариев нет:
Отправить комментарий